PagrindinisMokyklos struktūra ir kontaktaiMokyklos veiklaMokyklos savivaldaNuorodosLaisvos darbo vietosSvečių knyga
Naujienos
Mokyklos istorija
Mokyklos misija ir vertybės
Mokyklos tikslai ir uždaviniai
Mokyklos pasiekimai
Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės
Mokyklos finansai
Biblioteka
Olweus patyčių prevencijos programa
Naudingos nuorodos
Konsultacijų tėvams laikas
Mokyklos laikraštis
Archyvas
Mokyklos vertinimo sistema

 

BALTOSIOS VOKĖS „ŠILO“ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas vadovaujantis „Nuosekliojo  mokymosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas tvarka“, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. Nr. ISAK-556, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008m., mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK–256; Bendrojo lavinimo mokyklų 2013–2015 metų bendraisiais ugdymo planais.

2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas.

3.  Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

(Į)vertinimo forma  konkretaus sprendimo apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą fiksavimo ir pateikimo forma .

Vertinimo objektai –  tam tikro formato  vertinamosios užduotys.

Vertinimo kriterijai – išsilavinimo standartus ir (ar) Bendrųjų programų reikalavimus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie pažangą ir pasiekimus.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias išsupratimą, gebėjimus ir nuostatas).

Vertinimo tipai ( klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kurio metu siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes,  numatant mokymosi perspektyvą,  pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas,  sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokiniu pasiekimus, taikomas per egzaminus.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Vertinimo būdai ( klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

Formalusis vertinimas–  vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.

Neformalusis vertinimas– vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais,  simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).

Kaupiamasis vertinimas– tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas. 

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Vertinimo tikslai:

·        padėti mokiniui mokytis;

·        apibendrinti mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

·        įvertinti mokytojo ir mokyklos darbo kokybę.

Vertinimo uždaviniai:

·       padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti

savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

·        padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir

spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

·       suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti

ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;

·        nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti

mokiniams pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

Vertinimo nuostatos:

·        vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

·        vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese:

mokinių žinios, jų taikymas, supratimas,  dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai, kompetencijos.

Vertinimo principai:

·    tikslingumas ( vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);

·     atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai);

·     objektyvumas  (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo,  remiamasi  standartais ir (ar) programomis);

·      informatyvumas (.vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką mokinys jau išmoko, kur yra spragos, kaip jas ištaisyti).

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

1. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu.

2. Metodinėse grupėse aptariami, suderinami ir aprobuojami dalyko vertinimo kriterijų aprašai, sudaryti  pagal Bendrųjų programų, dalyko egzamino programų reikalavimus.

3. Temos išplanavimuose ar pamokos  planuose vertinimo kriterijai  konkretizuojami formuluojant mokymosi uždavinius, numatant vertinimo tipą ir įforminimą.

4. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.

5. Mokiniams, kurie mokosi pagal adaptuotas programas, temos ar pamokos planuose  numatomas individualus vertinimas.

6. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami. Koregavimas nurodomas detaliuosiuose planuose.

V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

1. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas,  baigiamųjų klasių mokyklinių ir valstybinių egzaminų vertinimo instrukcijas.

2. Pradinio ugdymo programos mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Taikoma nepažyminė vertinimo sistema, pagrįsta idiografiniu principu.

3.  Adaptaciniu laikotarpiu (pirmą mėnesį) 5 klasės mokiniams pažymiai nerašomi. Pasiekimai vertinami taikant idiografinio vertinimo principą.

4.  5-tų kl. mokinių po adaptacinio laikotarpio, 6-12 kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema:

10-puikiai, 9-labai gerai, 8- gerai, 7- pakankamai gerai, 6-patenkinamai, 5-pakankamai patenkinamai, 4- silpnai, 3- blogai, 2-labai blogai, 1-nieko neatsakė, neatliko užduoties.

5. Nutarimą dėl  dorinio ugdymo, ekonomikos, pilietiškumo pagrindų, kūno kultūros, žmogaus saugos, menų dalykų, technologijų, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimo priima Mokytojų Taryba. Remiantis 2013-08-29  protokolo nr. 6 nutarimu 2013 – 2014 m.m.:

5. 1. Dorinis ugdymas vertinamas įskaita. Kad gautų įskaitą, mokinys privalo per pusmetį atlikti tris užduotis. Nevertinama nuomonė, požiūris, vertybinės nuostatos, atsakymai į anketos klausimus, pasidalijimas emociniu patyrimu.

 

5.2. Kūno kultūra vertinama pažymiu. Vertinamos moksleivių pastangos, darbas pamokose, asmeninė pažanga ir lankomumas. Mokiniui, pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma “atl”.

5.3. Menų dalykai, technologijos vertinami dešimtbalės sistemos pažymiu: muzika – už teorines žinias (atsiskaitoma raštu) ir dainavimą (pastangas bei sistemingą darbą); dailė – už teorines žinias bei už menišką, techniškai tvarkingą, laiku atliktą darbą ir darbą pamokoje.

5.4. Žmogaus sauga vertinama įskaita. Vertinamos moksleivių pastangos, darbas pamokose, asmeninė pažanga ir lankomumas.

5.5. Ekonomika, pilietiškumo pagrindai vertinami dešimtbalės sistemos pažymiu.

6. Integruotai ugdomų bendrojo lavinimo klasėse mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vertinimas individualizuojamas.

7. Vertinimą ugdymosi procese sudaro du vienas kitą sąlygojantys vertinimo tipai – formuojamasis ir diagnostinis.

8. Formuojamasis vertinimas:

8. 1.  Pirmos dvi rugsėjo mėnesio savaitės skiriamos adaptacijai, taikomas formuojamasis  vertinimas.

8.2. Formuojamojo vertinimo būdai:

    • Mokiniams aiškia ir suprantama forma pasakomi mokymosi uždaviniai (temos, kiekvienos pamokos), supažindinama su vertinimo objektais ir kriterijais;
    • Formuojamasis vertinimas remiasi mokinių stebėjimu (darbas pamokoje), klausinėjimu ir klausymusi (pokalbis, diskusija, apklausa žodžiu), klasės ir namų darbų užduočių analize;
    • Formuojamojo vertinimo procese taikomas žodinis įvertinimas (mokiniui individualiai žodžiu nurodomi jo pasiekimai ir tai, ko jis dar privalo pasimokyti, kokius įgūdžius įgyti ir pan. Stengiamasi remtis mokinio pasiekimais, neakcentuoti trūkumų), mokinio darbų recenzijos sąsiuviniuose. Sąsiuviniai su patikrintais ir recenzuotais mokinių darbais turi būti grąžinti kitos pamokos metu.
    • Formuojamojo vertinimo rezultatas įforminamas dešimtbalės sistemos pažymiu, kuris rašomas ne mažiau kaip už trijų pamokų darbą, remiantis žodiniais įvertinimais, recenzijomis mokinio sąsiuvinyje, atsižvelgiant į padarytą pažangą.

9. Diagnostinis vertinimas taikomas išėjus užbaigtą programos dalį. Diagnostinio vertinimo objektai:

 

9.1.  Kontrolinis darbas

 

·     Darbas rašomas daugiau nei 30 min., išėjus temą ar skyrių;

·     Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinami pateikiant įvertinimą per 2 savaites nuo parašymo dienos;

·     Kontrolinio darbo rezultatai įrašomi į dienyną;

·     Kontrolinio darbo data pranešama prieš mėnesį, tikslinama prieš savaitę;

·     Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, privalo atsiskaityti per dvi savaites nuo atvykimo (po ligos ar pan.) dienos į mokyklą;

·     Mokiniams, praleidusiems kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties, mokytojas turi teisę skirti kontrolinį darbą pirmą mokinio atvykimo į mokyklą dieną.

9.2.  Testai – tai kontrolinio darbo rūšis. Juos vertinant, orientuojamasi į šią lentelę:

Teisingų atsakymų apimtis

Balai

90-100 %

10

80-89 %

9

70-79 %

8

60-69 %

7

45-59 %

6

35-44 %

5

25-34 %

4

17-24 %

3

9- 16 %

2

0- 8 %

1


 

9.3. Apklausa raštu

 

·     Darbas raštu, trunkąs mažiau nei 30 min. Apklausa atliekama ne daugiau kaip iš 1-2 pamokų medžiagos;

·     Darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per savaitę

·     Rezultatai įrašomi į žurnalą;

·     Mokiniai, praleidę apklausą, atsiskaityti neprivalo;

·     Iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami.

 

9.4. Savarankiškas darbas

 

·      Darbas raštu, kurio trukmė pamokoje neribojama;

·      Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų temų;

·      Savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita informacine medžiaga;

·      Patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai);

·      Patikrinti ir įvertinti savarankiški darbai turi būti grąžinami kitos pamokos metu;

·      Savarankiško darbo įvertinimas, mokiniui pageidaujant, įrašomas į dienyną;

·      Apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina (nebent būtų reikalingos tam tikros priemonės: žinynai, žodynai ir kt.).

 

 

9.5.Apklausa žodžiu

 

·     Apie apklausą žodžiu būtina pranešti prieš 1 pamoką;

·     Praleidus pamoką be priežasties mokytojas turi teisę kitą pamoką kviesti atsakinėti ir vertinti;

·     Apklausos rezultatų motyvuotas įvertinimas įrašomas į dienyną tą pačią pamoką.

 

9.6. Interpretacija, rašinys, kūrybinis darbas (pasakojimas, laiškas, ...)

 

·     Rašomieji darbai, rašomi 1-2 pamokas, apie juos pranešama prieš mėnesį, data tikslinama prieš savaitę;

·     Darbai grąžinami ir įvertinimai paskelbiami per 2 savaites nuo rašymo dienos;

·     Mokiniui praleidus rašomąjį darbą dėl pateisinamos priežasties, atsiskaityti būtina per 3 savaites, be pateisinamos priežasties – per pirmą pamoką, mokiniui atvykus į mokyklą.

 

9.7. Laboratoriniai darbai ir praktikos darbai

 

·     Tikrinamieji darbai, trunkantys ne mažiau kaip 35 min., jų metu užrašomi teoriškai ir praktiškai atliktų tyrimų arba bandymų rezultatai;

·     Apie laboratorinį (praktinį) darbą pranešama ne vėliau kaip prieš 1 pamoką;

·     Laboratorinio (praktinio ) darbo rezultatai paskelbiami  per savaitę;

·     Įvertinimai įrašomi į dienyną;

·     Mokinys, neatvykęs į laboratorinį (praktinį) darbą, atsiskaityti neprivalo;

·     Praktiniai (laboratoriniai) darbai atliekami nepriklausomai nuo to, kiek rašoma kontrolinių, rašomųjų darbų.

 

9.8. Referatai

 

·     Mokiniai, dalyką besimokantys bendruoju kursu ir norintys pagerinti pusmečio pažymį, 1 kartą per pusmetį gali rašyti pasirinktą ar nurodyta tema referatą (suderinus su dėstančiu mokytoju);

·     Pristačius referatą, jo vertinimas į dienyną įrašomas iš karto.

 

9.9.Trumpalaikiai projektiniai darbai

 

·     Parengiami iš vienos temos, bet gali būti ir integruoti;

·     Apie projektinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;

·     Trumpalaikį projektinį darbą gali atlikti 1 mokinys arba grupelės po 2-4 mokinius;

·     Galutinis įvertinimas susideda iš įvertinimų:

-         už atsakymą į temą ar pateiktą medžiagą;

-         už darbo pristatymą;

-         už darbo estetiškumą;

-         už atsakymus į papildomus 2-3 klausimus iš temos, pateiktus mokytojo ar mokinių;

·      kiekviena dalis vertinama dešimtbalės sistemos pažymiu ir vedamas aritmetinis vidurkis

·      galutinis pažymys įrašomas į dienyną projekto pristatymo dieną;

·      atliekant grupinį projektinį darbą, skelbiamas bendras įvertinamas grupei, vėliau, remiantis mokytojo pastebėjimais ir atsižvelgiant į mokinių refleksiją  apie kiekvieno nario indėlį, įvertinamas kiekvienas mokinys (įvertinimų vidurkis – pažymys už grupės darbą).

 

9.10. Bandomieji egzaminai

 

·     Bandomieji egzaminai vyksta spalio – gegužės mėn.;

·     Mokiniams lietuvių kalbos bandomasis egzaminas yra privalomas, o kiti egzaminai pasirenkami;

·     Darbai ištaisomi per dvi savaites ir rezultatai aptariami su mokiniais;

·     Bandomojo egzamino pažymys įrašomas į dienyną.

10. Visi dešimtbalės sistemos pažymiais vertinimo objektai:

·        Kontrolinis darbas, interpretacija, rašinys, kūrybinis darbas, referatas

·        Namų darbų užduotys

·        Apklausa žodžiu ar raštu

·        Savarankiškas darbas

·        Bandomieji egzaminai

11. Vertinimo objektų skaičius per dieną:

·        1 kontrolinis darbas (testas) arba interpretacija, rašinys, kūrybinis darbas;

·        2 apklausos žodžiu ar raštu;

·        1 kontrolinis darbas ir apklausa;

·        1 kontrolinis darbas ir 2 savarankiški darbai

                  ·     1 dalyko bandomasis egzaminas.

12. Pažymiu gali būti vertinamas ir mokinio dalyvavimas neformaliajame ugdyme: dalyvavimas mokyklos ar rajono renginyje (spektaklyje, koncerte, viktorinoje), projekte, jei mokinys parodo Bendrosiose programose numatytas žinias, gebėjimus, kompetencijas, prizinė vieta dalyko mokyklos, rajono, regiono ar respublikos konkurse ar olimpiadoje.

13. Skatinamas mokinių įsivertinimas:

13. 1. Kiekvienos pamokos pabaigoje skatinama mokinio autorefleksija, paklausiant, ko mokiniai išmoko, kas liko neaišku, siekiant, kad mokiniai ir mokytojas suprastų, ar pavyko įgyvendinti mokomuosius uždavinius.

13.2. 8 – 12 klasių mokiniai, baigę programos temą ar skyrių, remdamiesi autorefleksija ir atsižvelgdami į mokytojo komentarus ir įvertinimus, pildo įsivertinimo lapus.

13.3. Atliekant grupinį darbą, mokiniai įsivertina kiekvieno grupės nario indėlį naudodamiesi „pyrago“ dalinimo schema.